varškė

varškė̃ sf. (3) DŽ, NdŽ, Šv, Pln, Mžš, Pb, (4) KBII91, Jn(Krt, Dr), P.Skar(Prn, Slnt, Sb), NdŽ 1. SD375, CII251, R, MŽ, Sut, N, K, M, L, Š, Rtr, ŠT170 sutraukinto ir nusunkto pieno produktas: Sutraukti į varškę L157. Prirūgena bačką pieno ir padaro várškę Antr. Surūgento [pieno] davė blėšinėlę, tai varškė̃s nusisunkiau Slm. Išsisunks, varškė̃s bus kai kaulo (kietos, geros) Klt. Ta varškė̃ kai kanklės, tampri Jrb. Varškė̃ yra kita lietinė, kita minkytinė J. Lieso pieno várškę valgom Skp. Varškė̃ kai spalgena rūgščiausia Klt. Sukaitinau várškę į sūrį LKKIX162. Varškės sūris KŽ. Miltiniai liuob būti su várške, iškočiosi ten Žd. Kiti biškį varškė̃s įmaišys, lašinių įpjaustys Akm. Ans nešdamas tus varškė̃s kleckus išėdė išėdė Dr. Į várškę dedam mėtų, ka dirbi pyragiukus Krž. Man be varškė̃s – ne gyvenimas: virtinių išverdi, ko Mžš. Aš jiem (viščiukams) su bulbom pamaišau varškė̃s – nelesa Dkk. Lesini višteliam kiaušinio, varškė̃s Ad. Su várške gydo kaulų uždegimą, deda varškė̃s kompresus Smln. [Ožkos] pienas skanus, suspausi – ir varškẽlė skani Plvn. Būdavo, nueinu, varškė̃s nunešu, prisvaidau, inleidžiu [bučių] vandenin – i kaip prieina žuvų didelių! Avl. Verčiasi pienu, sūriu, sviestu, varške, pasukomis A1884,299. Daugiau nieko neturėjo, kai keletą varškùtės kėžukužių Jrk102. Pasidirbau varškẽlę, viriau kleckus varškėtus, lašinėtus Lpl. Ka daugiau surūgeni [pieno], padedi pečiun, sukreti maišelin, nuvarva – yra varškýtės toks mazgas Slm. | Várškę (pieną varškei) šildau – biesas žino, a neparšils Mžš. | prk.: Varškė̃, ne žemė (labai riebi) Krš. An ko aitvarai užpyksta, tam išneša visas várškes (turtus, gerą) Šln. Čia da smetoniniai guzikėliai, žuvų kaulo, dabar iš varškė̃s (nestiprius) dirba Rk. Gerai sudėjo [dantis], gerą medžiagą, ne kokios varškė̃s: jegu kokios varškė̃s, tai bežiūriant tuoj nutrupa Slm. Žiedų várške šakos obelų pražyla A.Baran. Tėvas badu mirė varškė̃s privalgęs (iron.) Žal. ^ Baltos kaip varškė ievų šakos A.Vien. Žirniai žydi gražiausiai, balta balta kaip varškė̃ Vdšk. Vyšnios tiek žydėjo, kai varškė̃ baltos Snt. Adomienė matė pjaunant ir byrant pjuvenas it varškę L.Dovyd. Senelio dantes buvo kaip varškė̃ (balti, sveiki) Ktk. Buvo kaip varškė̃ parmatoma: riebi, vešli [moteris] End. Gyvenam kaip varlė varškė̃j (turtingai) Sv. Rietena vaikų burnelėj ir ant liežiuvelio – stora, balta kai varškė LMD(Sln). Žolės kaip varškės, o mūsų gyvolėliai turi taip vargti Žem. Pieva kaip várške sukilusi – kiek čia gal susišienauti! Krš. Pagrindinis tiekimas dabar suiro, sugriuvo ir pasileido lyg žydo varškė rš. Viskas kap varškė̃ pasileido (apie išartą žemę) Gž. Iš bado ir varškė̃ gardu Skrd; LTR(Zp,Vl). Iš bado i šuva varškę bado LTR(Rm). Iš bado ir várškę bedažo Lk. Iš bado šuva ir várškę ėda Trgn. Nuo (Nu Grdm, Lk, Gd, Pln) varškė̃s dantys išbarškės Lkš, Tr; LTR(Vlkv, Ds). Jam duok varškė̃s, tai nebarškės (apie plepį) Sk. Dvidešimt pirmų ženijos, i tai sako: nespėjo varškė̃ iš až dantų išbirėt – i ženijas Sb. Gaili žento, gaili varškė̃s Aln, Nj. Miela (Mielas Igl) svečias, gaila varškė̃s Mrj. Šalta varškė keliamosios karvės B, B592,826, PrLXVII21. Juodas katilas, pilnas varškės prikratytas (dangus ir žvaigždės) LTR. 2. J.Jabl, L, Rtr, ŠT258, Yl, Vkš, Šv, Akm saldaus pieno sūris: Pusė rūgšto, pusė saldaus pieno pilti, ka várškę dirbi Krž. Į sūrį dėjau kvynus, o į var̃škę liuob aguonas Sd. Várškę tokią didelę susiliejau Gršl. Várškę susispaudu, savaitę užtenku Rdn. Varškes dirbo, kastinį suko Žem. Pieno prypilu, varškė̃s atpjaunu, sviesto padedu – i paėda Rdn. Vieną kąsnį varškė̃s kanda, antrą meta ant žemę Dr. Dvi várški parsinešiau už dvyleka rublių DūnŽ. Suliejau varškáitę, įsidėk pietams Šv. ^ Gražios kaip var̃škės, žalty, tos gaspadinės End. Tos motriškos įsipenėjusios kaip var̃škės būs, ka parvažiuos iš tos Amerikos End. Bešnekėdama i várškę suspaus (juokiamasi iš ilgai kalbančios) Rdn. 3. Krž, Pmp sutraukintas grūstų kanapių pienas, žildinys: Spausdavo kanapių várškę – kokia skani buvo! Pc. Sutraukindavo tus kanapius, kokią várškę, būdavo, pasidarydavai! Kv. Kai ištraukdavo ragaišį, uždėdavo tos kanapių varškė̃s Skrb. 4. pagedęs kūno audinys: Varškė turi savotiškai nepermatomą geltoną spalvą rš. ║ žindomų kūdikių, sergančių šerpėmis, burnos ertmės išbėrimas: Burno[je] kūdikio pradeda čerpėti, t. y. augti varškė̃ burno[je] JI268.